PATALPŲ ORO TEMPERATŪRA

Mikroklimatą patalpoje lemia daugybė veiksnių. Vienas jų – temperatūra. Apskaičiuota, kad optimali žmogui kambario temperatūra yra nuo 20 iki 25 laipsnių Celsijaus. Būtinai reikia atsižvelgti ir į skirtingų lyčių ir amžiaus žmonių temperatūros standartų skirtumus. Pavyzdžiui, vyrams ir moterims komfortiška temperatūra skiriasi maždaug 2–3 laipsniais.O ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į buto, kuriame gyvena mažas vaikas, temperatūrą. Kadangi kūdikiui dar nėra išsivystęs kūno termoreguliacija, todėl jis yra labai jautrus temperatūros pokyčiams, greitai sušąla ir perkaista. Pati temperatūra namuose gali priklausyti nuo daugybės niuansų. Tačiau, be abejo, svarbiausias rodiklis, kad žmonės gyvenantys būste jaustųsi komfortiškai.

Veiksniai, turintys įtakos patalpų temperatūrai:

• Sezonų kaita;
• Skirtingi regionai;
• Tam tikro kambario ypatybės.

Sezonų kaitos įtaka patalpų mokroklimatui

Pagrindinis buto temperatūros reguliavimo tikslas yra sukurti komfortą jame gyvenantiems žmonėms. Tačiau žmonių pageidavimai ne visada atitinka sveikiausią žmogaus organizmui temperatūrą. Patalpos perkaitimas, taip pat per didelė jo hipotermija, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Temperatūros normos ypač svarbu vasarą ir žiemą, kai bute ir lauke temperatūra kardinaliai skiriasi. Vasarą oro temperatūros skirtumas buto viduje ir lauke neturėtų būti didesnis kaip 4-5 laipsniai, kitaip organizmas patiria stresą.

Priklausomai nuo sezono, buto temperatūra taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, žiemą ji nebus aukšta, tačiau vasarą padidės. Vidutiniškai Europos klimatui priimtina temperatūra šaltuoju metų laiku yra 19–22 laipsniai šilumos, o karštuoju – 22–25 laipsniai. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo nereikšmingas, tačiau jis turi reikšmę nuolat gyvenant tame pačiame būste.

Kiekvieno kambario optimali temperatūra

Priklausomai nuo funkcijos, kurią atlieja gyvenamoji patalpa, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:

• Miegamajame kambaryje – optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
• Virtuvėje – 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą – viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
• Vonios kambaryje – 24–26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
• Vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23–24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21–22°С.
• Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra 18–22°C.

Tačiau skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus jaustusi gerai.

Lentelėje yra parodyta rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, taip pat judėjimo greitis ir drėgmė.

Nepaisant asmeninių pageidavimų, į rekomenduojamas temperatūros normas reikėtų atsižvelgti. Temperatūros normos ypač svarbu vasarą ir žiemą, kai bute ir lauke temperatūra kardinaliai skiriasi. Vasarą oro temperatūros skirtumas buto viduje ir lauke neturėtų būti didesnis kaip 4-5 laipsniai, kitaip organizmas patiria stresą. Pavyzdžiui, turint širdies problemų, gali ištikti širdies priepuolis. Be to, temperatūros režimo nesilaikymas gali sukelti kūno perkaitimą (hipotermiją).

Netinkamos patalpų temperatūros pasekmės: kūno Hipertemija ir hipotermija

Aplinkos temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Temperatūra gali padėti palaikyti sveikatą ir palaikyti imuninę sistemą ir atvirkščiai, sudaryti sąlygas lėtinėms ligoms paūmėti ir įgyti naujų ligų.

Štai kodėl turėtumėte palaikydami optimalią rekomenduojamą būsto temperatūrą. Neatsižvelgiant į rekomenduojamas normas gręsia :

Hipertermija
Hipertermija kitaip vadinama Perkaitimu. Ši būsena  žalinga širdžiai. Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują. Tai gali būti rimta problema širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.

Kūnas, karštu oru, stengdamasis išlaikyti pastovią temperatūra pradeda prakaituoti ir taip prarandame drėgmę. Jei negeriame pakankamai vandens, organizmas dehidratuoja, dėl to atsiranda rimtų vandens ir elektrolitų pusiausvyros bei nervų sistemos pažeidimų. Taip pat kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms.

Hipotermija
Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Ji veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų.

Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą. Nukrinta ir kūno temperatūra. Hipotermija įvyksta kai kūno temperatūra pasiekia 36 laipsnius. Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai, ji veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų.

Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas. Hipotermija yra ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jie daug greičiau atvėsta.

Mūsų įmonė specializuojasi būtent tokių problemų sprendime, todėl „Vilpo“ ekspertai pasiūlys efektyviausia problemos sprendimo būdą Jums. Papildoma informaciją galite rasti skiltyje „PASLAUGOS“ arba susisiekite tel.: +37069977150 arba info(@)vilpas.lt