Natūrali ir dirbtinė patalpų ventiliacija

• Kokias pasekmes sukelia blogas patalpų vėdinimas
• Kokius mikroorganizmus galima rasti ore, kai bloga patalpų ventliacija
• Sergančio pastato sindromas

Vėdinimas (iš lot. Ventilatio – „vėdinimas“) yra kontroliuojami oro mainai patalpose, kurių dėka sukuriama palanki terpė žmogui kvėpuoti.
Kasdieninio gyvenimo sūkuryje mes, paprastai, daug negalvojame, kiek laiko praleidžiame uždarose patalpose – namuose, biuruose, administraciniuose pastatuose, gydymo įstaigose ir kt. Ir visą šį laiką mes kvėpuojame kartu su aplinkiniais, abejotino gaivumo ir grynumo oru. Prasta sveikata, nuovargis, galvos skausmas ir kiti nemalonūs simptomai yra pirmasis signalas, kad kvėpuojame užterštu, pasenusiu oru.
Žmogaus organizmui atmosferos oras yra labai svarbus, nes metabolizmas vyksta dėl oksidacijos – cheminių medžiagų reakcijos su deguonimi, kurį perneša kraujotakos sistema. Trūkstant deguonies, oksidacijos procesas sustoja. Todėl gyvybiškai svarbu, kad žmogus nuolat rūpintųsi jo kvėpuojamo oro švara ir gaiva.
Butus ir kitas patalpas užpildančiame ore yra daug bakterijų ir dulkių, įvairios kilmės dujų ir kitų miesto bei žmonių išskiriamų medžiagų. Įkvėpus tokio oro savo namuose, mes galime ne tik palaikyti gyvybinę funkciją, bet pakenkti savo sveikatai.
Bet kurioje gyvenamojoje patalpoje ore nuolat yra įvairių rūšių mikrodalelių ir elementų, kurie sukuria tam tikrą taršą. Gerai vėdinant ir nuolat keičiantis orui, jų koncentracija neviršija leistinos normos ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau trūkstant kokybiškos ventiliacijos, kai gyventojai norėdami maksimaliai apšiltinti namus užsandarina visas angas – įstiklina balkonus, apšiltina fasadus, sandarina langų rėmus, durų angas, uždaro visus įtrūkimus, oras necirkuliuoja ir teršalai nuolat kaupiasi.
Noras sumažinti šilumos nuostolius ir energijos sąnaudas, visiškai izoliavo patalpas, oras jose necirkuliuoja, o senovinės natūralios vėdinimo sistemos negali užtikrinti pakankamo oro mainų, dėl to sandariai uždaras namas tiesiog „nebekvėpuoja“. Gerai izoliuotos patalpos, negali pačios atsikratyti drėgmės pertekliaus, todėl kambaryje atsiranda įvairių kvapų. Per didelė drėgmė, teršalai, palankios sąlygos veistis pelėsiui. Toks mikroklimatas tampa žalingas tiek jame gyvenantiems žmonėms, tiek pačiam namui.
Oras jūsų namuose – vaizdas pro mikroskopą

Bet kuriame pastate yra bent du oro taršos šaltiniai. Pirmasis šaltinis yra pastato statybai naudojamos statybinės medžiagos, kurios sudaro daugiau kaip 50% visos taršos. Antrasis taršos šaltinis yra tiesiogiai žmonės, jų augintiniai ir buityje naudojami daiktai.
Patalpų ore visada yra įvairių kietųjų dalelių ir mikroorganizmų, kuriuos atneša žmonės ir augintiniai, taip pat jie prasiskverbia iš blogai prižiūrimų ventiliacijos šachtų ir ortakių. Blogai vėdinamose patalpose šie mikroorganizmai sukelia nemalonų kvapą, diskomforto jausmą, čiaudulio priepuolius ar net paskatina įvairių bakterinių infekcijų atsiradimą.
Oro teršalai gyvenamosiose patalpose taip pat atsiranda iš įvairių cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikoje ir šampūnuose, valymo ir ploviklių, dulkių, garų, tabako dūmų, formaldehido dujų, kurios išsiskiria į orą iš sintetinių kilimų, polistireninio putplasčio, vidaus apdailos medžiagų, baldų, buitinių prietaisų, koncentruoto anglies dioksido ir radono dujų, išsiskiriančių iš grunto.
Todėl sandarus pastatas yra tvankus, oras jame pasenęs, pakyla temperatūra ir drėgmė, tai sukelia gyventojų silpnumą, nuovargį, prastą miegą ir kitus simptomus.
Tuo pačiu metu „kenčia“ ir pati patalpa – langų ir veidrodžių padidėja vandens kondensato, vonios kambaryje ar virtuvėje atsiranda grybelis ir pelėsis, jaučiamas drėgmės kvapas.

Prastos ventiliacijos pasekmės:

• padidėjusi patalpų drėgmė
• nemalonūs kvapai;
• pelėsių atsiradimas;
• apdailos medžiagų ir konstrukcijų pažeidimai dėl per didelės drėgmės ir pelėsio
• padidėjęs ligų sukėlėjų, virusų ir bakterijų skaičius
• toksiškų cheminių junginių susidarymas
• padidėjęs buitinių alergenų skaičius
• deguonies sumažėjimas ir anglies dioksido kiekio padidėjimas

Nekokybiškos vėdinimo pasekmės žmogaus sveikatai.

Oras žmogui yra svarbus ne tik tuo metu, kai jis kvėpuoja, jis įtakoja ilgalaikę žmogaus savijautą ir sveikatą.

• Švaraus oro trūkumas sukelia:
• Galvos skausmą, pykinimą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, dažnai tai sukelia lėtinio nuovargio sindromą.
• Kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas.

Užterštas oras, kuriame yra mažai deguonies, turi įtakos medžiagų apykaitai ir kraujotakos sistemos kokybei. Sukelia kvėpavimo problemų. Alergines ligas.
Dėl visaverčio oro mainų trūkumo labai padaugėja įvairių buitinių alergenų ir namų dulkių, kuriose yra didžiulis pavojingų medžiagų kiekis.
Dulkių erkutės ir pelėsių sporos klesti drėgnoje, nevėdinamoje aplinkoje.

Dulkė per mikroskopą

Įvairūs kvapai taip pat gali sukelti alergines reakcijas ir astmos priepuolius. Be to, kiekvienas gali būti virusų ar bakterijų nešiotojas. Dėl prastos ventiliacijos, kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai.
„Sergančio pastato sindromas“ taip vadinami pastatai su prasta ventiliacija, kuriuose kaupiasi drėgmė ir kenksmingos medžiagos. Tokiuose namuose žmonėms pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, sloga. Kuo daugiau žmonių, tuo stipresni simptomai pasireiškia. Būdingas šios ligos bruožas yra tas, kad visi ligos požymiai išnyksta, kai asmuo palieka tvankų kambarį.