Pelėsio atsiradimo priežastys
Pelėsio buvimas pačiame ore. Paprastai pelėsis keliauja oru ir patenka į butą ar namus per gyvūnus, produktus ir daiktus.
Maistinė medžiaga organinių medžiagų pavidalu: popierius, mediena, betonas, akmuo, purvas, gėlės, durpiniai puodeliai ir kt.
Palankus kambario mikroklimatas: temperatūra apie +20 ° C; didelis drėgnumas (virš 70%); netolygus šildymas kambaryje ir netinkamai veikianti ar neveikianti ventiliacijos sistema.
Kai kurios grybelių rūšys gali pasirodyti ir greitai plisti net 0 ° C temperatūroje.
Faktas yra tas, kad jei ventiliacijos sistema kambaryje yra tinkamai sumontuota ir veikia gerai, tada oro judėjimas neleidžia atsirasti pelėsiui ant sienų, nes oras išpučia pelėsį ir jis negali nusėsti ant paviršiaus. Kampuose ir užkampiuose oro judėjimo nėra arba yra ribotas, taigi dažniausiai ten galima aptikti pelėsį. Be to, vėdinimas reikalingas tam, kad pašalinti perteklinę drėgmę iš patalpos, kurią gali sukelti naminiai gyvūnai, kambariniai augalai, dažnas skalbimas, vėsios patalpos su dideliu oro drėgnumu, netolygus kambarių šildymas ir t.t. Vonios kambarys, dušas, tualetas, sauna, prausyklė virtuvėje ir kitos vietos taip pat sudaro tam tikrą drėgmę, kurią reikia pašalinti. Ypač sustiprina plastikinių langų padėtis, užkertanti kelią gryno oro antplūdžiui.
Jei ant sienų yra pelėsių sporų, tačiau joms nepakanka palankių augimo sąlygų t.y nepakanka drėgmės, tai jos nesiplės.
Taigi galime daryti išvadą, kad pirmųjų dviejų priežasčių mes negalime paveikti, tam kad būtų išvengta pelėsio atsiradimo, todėl turime spręsti trečiąją priežastį
Pelėsio atsiradimo priežastys
Bloga vėdinimo sistema. Geriausias šios problemos sprendimas yra modernios mini rekuperatoriaus sistemos arba kitos sistemos, kurios yra atsakingos už patalpų vėdinimą. Jei tai neįmanoma, tuomet reikai dažniau vėdinti kambarius.
Virtuvės, vonios, tualeto ventiliacijos sistemos. Tai yra kambariai, kuriuose yra didelis drėgnumas, kuris prisideda prie pelėsio ir kitų grybelių plėtros. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį į dažną patalpų vėdinimą arba specialios priverstinės vėdinimo sistemos įrengimą, kuris pagerins drėgmės, kvapų ir t.t ventiliavimą. Tinkamas sprendimas taip pat yra ventiliacijos angos įrengimas apatinėje šių kambarių durų dalyje.
Vandens tiekimo būklė. Pirmasis simptomas yra drėgmės atsiradimas dujotiekio kanaluose. Kitas simptomas gali būti ant sienos šalia vonios kambario pėdsakas, maždaug vonios krašto aukščio.
Kapiliarinis drėgmės siurbimas ant drėgnų pamatų sienų. Tai būdinga seniems pastatams, dėl hidroizoliacijos trūkumo.
Padidėjęs šilumos laidumas kampuose ir šilumos praradimas galinėse patalpose dėl padidėjusio išorinių sienų, nukreiptų į gatvę.
Išorinių sienų užšalimas. Jei kampuose ir išilgai sienų kraštų matome tamsias nuosėdas, tuomet galime būti tikri, kad siena užšąlo. Šiuo atveju sienos turi būti kruopščiai išdžiovintos, o tada reikia patikrinti gipso sukibimą.
Pratekantys latakai ir nutekėjimas. Paprastai ši problema matoma tik iš išorės, gipso paviršiuje. Tačiau, jei drėgmė yra didelė (pvz. stipriai lyjant), nutekėjimai taip pat gali atsirasti centre. Dažnai ši problema yra laikoma savaime suprantama, kol situacija tampa labai rimta. Nepastebimas nutekėjimas sukurs tikrą problemą tik žiemą, kai vanduo gipse užšals.
Drėgmė, einanti nuo žemės. Jos buvimą galima pamatyti kaip nutekėjimą sienų sujungimuose pirmame aukšte ar rūsyje. Tokiu atveju gali padėti pamatinės sienų horizontalios izoliacijos ekspertizė. Jei ji sugadinta, tuomet reikėtų ją suremontuoti ir pageidautina, kad tai atliktų specializuota kompanija. Prieš atliekant remontą, pagrindinės sienos turi būti kruopščiai išdžiovintos. Papildoma problema atsiranda tada, jei grindys yra šlapios, tokiu atveju sunku išvengti problemų, jei nepageidaujate pašalinti fragmento.
Norint sėkmingai kovoti su grybeliu, būtina nustatyti jo kilmės ir vystymosi priežastis. Priešingu atveju problema sugrįžta.
